{"id":37,"date":"2017-02-26T22:45:10","date_gmt":"2017-02-26T20:45:10","guid":{"rendered":"http:\/\/fitoterapijossajunga.lt\/?page_id=37"},"modified":"2017-04-09T20:18:30","modified_gmt":"2017-04-09T18:18:30","slug":"fitoterapijos-istorija","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/fitoterapijossajunga.lt\/?page_id=37","title":{"rendered":"Fitoterapijos vystymosi istorija"},"content":{"rendered":"<p><strong>PRIE\u0160ISTORINIAI LAIKAI<\/strong><\/p>\n<p>Tarp IX ir VI t\u016bkstm. pr. m. e. Europoje (nuo paleolito iki neolito) jau buvo galima \u017eemdirbyst\u0117. Atsirado galimyb\u0117 auginti vaista\u017eoles buitin\u0117ms reikm\u0117ms. Yra archeologini\u0173 duomen\u0173, kad tada jau buvo vartojami tokie augalai: <em>Sambucus ebulus<\/em>, <em>Fumaria officinalis<\/em>, <em>Verbena officinalis<\/em>, <em>Saponaria officinalis<\/em>, <em>Menyanthes trifoliata<\/em>. Tais laikais vyrai rinko ar augino vaista\u017eoles, o moterys ruo\u0161\u0117 augalinius vaistus atskirai kiekvienam (individualiai) ir slaug\u0117 ligonius. Tiek augal\u0173 rinkimas, tiek vaist\u0173 ruo\u0161imas buvo lydimi magini\u0173 \u2013 religini\u0173 apeig\u0173.<\/p>\n<p><strong>MESOPOTAMIJA. \u0160UMERAI (3000 m. pr. m. e.)<\/strong><br \/>\nIki \u0161i\u0173 dien\u0173 yra i\u0161likusios molio plytel\u0117s su medicininiais tekstais, kuriuose yra ir vaista\u017eoli\u0173 apra\u0161ym\u0173.<\/p>\n<p><strong>SENOV\u0116S EGIPTAS<\/strong><br \/>\nSu Egipto kult\u016bra prasid\u0117jo racionaliojo vaista\u017eoli\u0173 panaudojimo era: augalai buvo grupuojami pagal farmakologin\u012f poveik\u012f.<br \/>\nPatys \u017einomiausi \u0161altiniai, kuriuose yra nurodomos vaisting\u0173j\u0173 augal\u0173 savyb\u0117s, yra Eberso (<em>Ebbers<\/em>) (1550 m. pr. m. e.) ir Edwin`o Smith`o (1600 m. pr. m. e.) papirusai.\u00a0 Dar senesniame vadinamajame Kahun`o papiruse (1900 m. pr. m. e.) ra\u0161oma apie moterims b\u016bding\u0173 lig\u0173 vaistus, kaip priimti k\u016bdik\u012f bei taip pat apie tokius vaistinguosius augalus:<\/p>\n<p>Vir\u0161kinimo trakt\u0105 veikiantys augalai: <em>Cassia sena<\/em>;<em> Citrullus colocynthi<\/em>s; <em>Cuminum cyminum<\/em>;<em> Juniperus communis<\/em>;<em> Thymus vulgaris<br \/>\n<\/em>Kirm\u0117les varantys augalai: <em>Artemisia absinthium<\/em>;<em> Punica granatum.<\/em><\/p>\n<p>Kiti augalai: <em>Acanthus mollis<\/em>; <em>Allium cepa<\/em>; <em>Allium sativum<\/em>; <em>Aloe <\/em>sp<em>.<\/em> ; <em>Ammi visnaga<\/em>; <em>Cannabis sativa<\/em>; <em>Carum carvi<\/em>; <em>Cedrus libani, C<\/em>.<em> atlantica<\/em>; <em>Coriandrum sativum<\/em>; <em>Crocus sativus<\/em>; <em>Ficus carica<\/em>; <em>Foeniculum vulgare<\/em>; <em>Fraxinus ornus<\/em>; <em>Lactuca virosa<\/em>; <em>Linum usitatissimum<\/em>; <em>Mentha piperita<\/em>; <em>Nasturtium aquaticum<\/em>; <em>Papaver somniferum<\/em>; <em>Papyrus <\/em>sp. ; <em>Pinus <\/em>sp. ; <em>Quercus robur<\/em>; <em>Sambucus nigra<\/em>; <em>Triticum sativum&#8230;<br \/>\n<\/em>Bet sp\u0117jama, kad Smith`o surastas papirusas yra tik senesnio papiruso (3000 m. pr. m. e.) kopija.<\/p>\n<p><strong>GRAIKAI IR ROM\u0116NAI<\/strong><\/p>\n<p>Homero poemose Iliada ir Odis\u0117ja apra\u0161ytas \u017eaizd\u0173 gydymas augalais.<br \/>\nDid\u017eium\u0105 \u017eini\u0173 graikai paveld\u0117jo i\u0161 Egipto \u0161altini\u0173. Tai \u012frodo <a href=\"http:\/\/buecher.heilpflanzen-welt.de\/Dioskurides-Arzneimittellehre\/\">Dioskorido darbai<\/a>, kuriuose apra\u0161omos lygiai tokios pat vaista\u017eol\u0117s ir nurodomos tokios pat j\u0173 savyb\u0117s, kaip Ebbers`o papiruse.<\/p>\n<p>Didel\u012f p\u0117dsak\u0105 paliko Hipokratas (460 \u2013 375 m. pr. m. e.). \u012edomu tai, kad i\u0161 257 augal\u0173, kuriuos apra\u0161\u0117 Hipokratas, tik 27 augalai dabar nevartojami pagal paskirt\u012f.<\/p>\n<p>Teofrastas (<em>Theophrastus<\/em>, 340 m. per. m. e.) para\u0161\u0117 \u201e<em>De historia plantarum<\/em>\u201c ir \u201e<em>De causis plantarum<\/em>\u201c, kuriuose apra\u0161omi augalai, j\u0173 auginimas, kiti pasteb\u0117jimai.<\/p>\n<p>Graikas Krat\u0117jus (<em>Cratevas<\/em> arba <em>Krateus<\/em>, apie 100 m. per. m. e.) pirmasis para\u0161\u0117 iliustruot\u0105 vaista\u017eoli\u0173 \u017einyn\u0105. Iki \u0161i\u0173 dien\u0173 nei\u0161liko; apie \u017einyn\u0105 \u017einome i\u0161 Plinijaus darb\u0173.<\/p>\n<p>Labiausiai nusipeln\u0119s yra graikas Dioskoridas (<em>Pedacio Dioscorides el Anazarbeo<\/em>), Nerono legiono gydytojas (78 m. e. m.), para\u0161\u0119s savo gars\u0173j\u012f \u201e<em>De Materia medica<\/em>\u201c, kuriuo buvo vadovautasi iki pat Renesanso. Daug fakt\u0173 \u201e<em>De Materia medica<\/em>\u201c yra tapat\u016bs Ebbers`o papiruso duomenims.<\/p>\n<p>Plinijus (60 m. e. m. ) \u012f\u0117jo \u012f istorij\u0105 su savo k\u016briniu \u201e<em>Historia naturale<\/em>\u201c, kuriame jis apra\u0161\u0117 1000 augal\u0173.<\/p>\n<p>Galenas (130 \u2013 200 m. e. m.) \u2013 Romos gydytojas, i\u0161garsin\u0119s savo vard\u0105 iki \u0161i\u0173 dien\u0173 b\u016btent farmacijos srityje \u2013 iki \u0161iol tam tikros vaist\u0173 formos vadinamos galeniniais preparatais.<\/p>\n<p><strong>VIDURAM\u017dIAI<\/strong><\/p>\n<p>Abu Ali ibn Sina, \u017einomas kaip Avicena (980 \u2013 1037 m.) para\u0161\u0117 \u0161e\u0161i\u0173 tom\u0173 \u201e<em>Gydymo kanon\u0105<\/em>\u201c. Keli i\u0161tisi tomai yra skirti vaistiniams augalams.<\/p>\n<p>SALERNO MOKYKLA (IX-XII a. a.)<\/p>\n<p>\u201e<a href=\"http:\/\/www.mab.lt\/Natura\/salernas.html\" target=\"_blank\"><em>Regimen sanitatis Salernitanum<\/em><\/a>\u201c.<\/p>\n<p><strong>RENESANSAS<\/strong><\/p>\n<p>Hieronymus Bock (1498 \u2013 1554) pirmasis savo veikale band\u0117 sisteminti augalus, juo suskirstydamas \u012f \u017eoles, kr\u016bmus ir med\u017eius. Bet tikroji sistematika iki Lin\u0117jaus nebuvo sukurta.<\/p>\n<p>Pietro Andrea Mattioli (1500-1577) i\u0161vert\u0117 \u012f toskanie\u010di\u0173 kalb\u0105 Dioskorido darbus, pava\u00addin\u00addamas juos\u00a0 \u201e<em>Compendium de plantis omnibus<\/em>\u201c; i\u0161leido Veronoje. Knygoje buvo 921 augalo pie\u0161inys.<\/p>\n<p>1498 m. Florencijoje buvo i\u0161leista pirm\u0105ja farmakop\u0117ja vadinamas \u201e<em>Nuovo Receptario<\/em>\u201c.<\/p>\n<p>1595 m. Zacharias Jansen i\u0161rado mikroskop\u0105.<\/p>\n<p>Lin\u0117jus (<em>Karl von Linneus<\/em>, 1707-1778). Svarbiausias darbas \u2013 \u201e<em>Species plantarum<\/em>\u201c (1753), kuriame apra\u0161o augal\u0173 sistematik\u0105 pagal binarin\u0119 nomenklat\u016br\u0105.<\/p>\n<p>Johanas Adamas \u0160midtas (<em>J. A. Schmidt<\/em>, 1759 \u2013 1809) \u2013 Vienos medicinos akademijos profesorius \u2013 rankra\u0161tiniame savo darbe apie vaistinguosius augalus \u201e<em>Lehrbuch der Materia Medica<\/em>\u201c pirm\u0105 kart\u0105 pamin\u0117jo \u017eod\u012f <em>farmakognozija<\/em>. \u0160is darbas buvo i\u0161spausdintas 1811, po autoriaus mirties. \u0160iame darbe pirm\u0105 kart\u0105 pamin\u0117tas ir terminas <em>farmakodinamika<\/em>.<\/p>\n<p>Farmakognozijos terminas galutinai prigijo po K. Zaidlerio (<em>Chr. A.<\/em> <em>Seydler<\/em>) 1815 m. i\u0161leisto nedidelio veikalo \u201e<em>Analecta Pharmacognostica<\/em>\u201c.<\/p>\n<p><strong>\u00a0FITOTERAPIJOS I\u0160TAKOS LIETUVOJE<\/strong><\/p>\n<p>Lietuva tur\u0117jo senas vaistini\u0173 augalini\u0173 \u017ealiav\u0173 rinkimo, perdirbimo, vartojimo ir tyrimo tradicijas. Jau senov\u0117je per Jonines \u012f Vilni\u0173 pavasario \u0161vent\u0117n atvykdavo gars\u016bs vaista\u017eoli\u0173 rink\u0117jai, kurie prekiaudavo vaista\u017eol\u0117mis. 1781 m. Vilniuje \u012fkurtame botanikos sode buvo prad\u0117ta auginti \u012fvairesni\u0173, ne tik vietini\u0173, bet ir kit\u0173 kra\u0161t\u0173 augal\u0173. \u0160io sodo \u012fk\u016br\u0117jas \u2013 pranc\u016bz\u0173 botanikas bei medikas prof. \u017d. \u017diliberas. Pirmajame Vilniaus universiteto botanikos sodo augal\u0173 kataloge, i\u0161leistame 1802 m., nurodyta, kad sode augo 1072 augalai, i\u0161 j\u0173 270 vaistini\u0173.<\/p>\n<p>1781 m. Vilniaus universitete \u012fsteigta Gamtos istorijos katedra, kurios dirbantieji tyrin\u0117jo vietin\u0119 augmenij\u0105. \u017d. \u017diliberas para\u0161\u0117 penki\u0173 tom\u0173 veikal\u0105 \u201eLietuvos flora\u201c. Jame apra\u0161\u0117 778 augal\u0173 r\u016b\u0161is. \u017d. \u017dilibero darb\u0105 toliau t\u0119s\u0117 jo mokinys S. Jundzilas (1761\u20131847). Jo r\u016bpes\u010diu botanikos sodas tapo vienas turtingiausi\u0173 Europoje. Jame augo 6500 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n<p>Dideli nuopelnai farmacijos, medicinos ir botanikos srityse priklauso Vilniaus uni\u00adversiteto prof. Johanui Volfgangui (1776\u20131859). Jis, 1804 m., gav\u0119s farmacijos magistro laipsn\u012f, dirbo Vilniaus uni\u00adversiteto vaistin\u0117s ved\u0117ju. 1807 m. J. Volfgangas skait\u0117 universiteto studentams farmacijos kurs\u0105.<\/p>\n<p>Tuo laiku \u017demaitijoje gyveno \u017eymus vaistini\u0173 augal\u0173 specialistas, Vilniaus universiteto aukl\u0117tinis Jurgis Pabr\u0117\u017ea (1771\u20131849). Jis skleid\u0117 liaud\u017eiai \u017einias apie augal\u0173 gydom\u0105sias savybes, j\u0173 vartoji\u00adm\u0105. J. Pabr\u0117\u017ea apra\u0161\u0117 \u017demaitijos vaistinius augalus, sudar\u0117 j\u0173 herbar\u0105. Jis taip pat paruo\u0161\u0117 lietuvi\u0161k\u0105 botanikos termin\u0173 \u017eodyn\u0105, paliko daugiau kaip 4 t\u016bkst. puslapi\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173.<\/p>\n<p>Vaistini\u0173 augal\u0173 kultivavimo Lietuvoje pradininku yra laikomas J. Strumila (1774\u20131847).<br \/>\n1832 m. caro \u012fsakymu Vilniaus universitetas buvo u\u017edarytas, ir tuo metu mokslinis darbas farmacijos srityje nevyko.<\/p>\n<p>1924 m. K. Grybauskas (1886\u20131953) Kauno botanikos sode \u012fk\u016br\u0117 vaistini\u0173 augal\u0173 skyri\u0173. Jame augino 300 r\u016b\u0161i\u0173 vaistini\u0173 augal\u0173. Apie juos K. Grybauskas para\u0161\u0117 19 knyg\u0173. Kadangi tuo metu Lietuvoje vaistiniais augalais beveik niekas nesir\u016bpino, K. Grybauskas prad\u0117jo juos tirti, organizavo j\u0173 rinkim\u0105 ir auginim\u0105. Jis r\u016bpinosi \u017ealiavos paruo\u0161a ir prekyba. K. Grybauskas u\u017emezg\u0117 ry\u0161ius su 230 botanikos sod\u0173, keit\u0117si i\u0161augint\u0173 augal\u0173 s\u0117klomis, dalyvavo tarptautiniuose kongresuose. 1940 m. K. Grybauskas prad\u0117jo skaityti farmakognozijos kurs\u0105 studentams farmacininkams Kauno valstybiniame Vytauto Did\u017eiojo universitete ir \u0117jo botanikos sodo direktoriaus pareigas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>PRIE\u0160ISTORINIAI LAIKAI Tarp IX ir VI t\u016bkstm. pr. m. e. Europoje (nuo paleolito iki neolito) jau buvo galima \u017eemdirbyst\u0117. Atsirado galimyb\u0117 auginti vaista\u017eoles buitin\u0117ms reikm\u0117ms. Yra archeologini\u0173 duomen\u0173, kad tada jau buvo vartojami tokie augalai: Sambucus ebulus, Fumaria officinalis, Verbena <a href=\"https:\/\/fitoterapijossajunga.lt\/?page_id=37\" class=\"read-more\">Read More &#8230;<\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/fitoterapijossajunga.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/37"}],"collection":[{"href":"https:\/\/fitoterapijossajunga.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/fitoterapijossajunga.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/fitoterapijossajunga.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/fitoterapijossajunga.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=37"}],"version-history":[{"count":8,"href":"https:\/\/fitoterapijossajunga.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/37\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":170,"href":"https:\/\/fitoterapijossajunga.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/37\/revisions\/170"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/fitoterapijossajunga.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=37"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}