Pasvalio visuomenės sveikatos biure svečias griovė mitus apie vaistažoles
Spalio 19 d. Pasvalio visuomenės sveikatos biure paskaitą skaitė ypatingas svečias – Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidentas vaistininkas Ovidijus Vyšniauskas.
Kadangi dabar daug kas rašo apie vaistažoles ar kitas natūralias sveikatinimo priemones tiek spaudoje, tiek ir elekroninėje erdvėje, nenuostabu, kad tarp tokio didžiulio srauto informacijos pasitaiko dviprasmiškos, abejotinos, o kartais ir visiškai neteisingos informacijos. Nenuostabu, kad ir pokalbio tema buvo „Augaliniai vaistai – mitai ir tikrovė“.
Paskaitos pradžioje skaitovas, kaip Lietuvos fitoterapijos sąjungos atstovas, susirinkusiems paaiškino fitoterapijos esmę, jos ryšį su kitomis sveikatinimo sistemomis, naudojančiomis vaistinguosius augalus, o taip pat aptarė ir skirtumus bei trumpai supažindino su fitoterapijos istorija. Fitoterapija nėra vien tik augalinės žaliavos panaudojimas gydymui, sveikatai saugoti ar ją palaikyti. Fitoterapija taip pat yra universitetinė disciplina ir mokslas, turintis gana griežtas taisykles. Tuo fitoterapija skiriasi nuo veiklos, kuria užsiima asmenys, šiai dienai save vadinantys žolininkais.
Vaistininkas O. Vyšniauskas paaiškino fitoterapijos vartojimo pranašumus, aptarė augalinės kilmės produktų vartojimo ypatumus, paminėjo, kad augaliniai produktai šalina ne tik ligos simptomus, bet ir priežastis, tik reikia žinoti, kaip ir kada panaudoti augalinį produktą. Visus suintrigavo faktas, kad per 1985-2012 metus 60 proc. priešvėžinių vaistų ir 80 proc. priešuždegiminių vaistų buvo sukurta augalinių junginių pagrindu.
Be sausos teorijos vaistininkas Ovidijus pateikė ir praktinių, konkrečių patarimų apie fitoterapijoje naudojamas žaliavas, jų rinkimą, džiovinimą, laikymą.
Vėliau sekė pati įdomiausia paskaitos dalis, būtent ta, dėl kurios ir susirinko klausytojai − apie mitus. Paskaitą skaitęs vaistininkas O. Vyšniauskas paminėjo pačius populiariausius ir gajausius, o būtent: augalai – tai ne chemija; natūralios medžiagos neturi šalutinio poveikio ir yra nepavojingos; visi augaliniai riebalai visada sveiki; aplink mus augantys augalai labiausiai tinka mūsų organizmui. Paneigdamas mitus vaistininkas paaiškino, kad augalai vienaip ar kitaip veikia būtent dėl to, kad jie kaupia junginius, kuriuos galima įvardinti, išskirti, parašyti jų cheminę formulę. Skirtumas tik toks, kad vienus junginius susintetina laboratorijose, o kitus junginius susintetina pati gamta augaluose. Tik suprasdami, kaip gamta tai daro, mes galėsime pasiruošti vaistažoles tinkamai.
Labai gajus ir pavojingas yra mitas, kad vaistiniai augalai (liaudiškai tariant, žolelės), būdami natūralios kilmės, yra nepavojingi sveikatai ar neturi šalutinio poveikio. Dažnas juk tiesiog užmiršta, kiek daug yra nuodingų augalų! Vieni mirtinai nuodingi, kiti – silpniau, bet bėdos prisidaryti yra paprasta. Apie tai taip pat kalbėjo mūsų svečias.
Labai įdomu buvo paklausyti apie visiems mums žinomas augalines omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštis ir jų poveikį sveikatai. Papasakota, kad ne visos ir ne visada augalinės riebalų rūgštys mums naudingos, o kartais, svarbiausia, jos gali būti kenksmingos ir pridaryti nemažai bėdų mūsų organizmui.
Apie tai ir apie dar daug kitų dalykų mums papasakojo vaistininkas O. Vyšniauskas, Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidentas, kuris prižadėjo, jei tik panorės klausytojai, vėl apsilankyti pas mus ir pavaišinti vaistininko sukurta gardžia ir vaistinga vaistažolių arbata su dirvuolėmis. O taip pat gurkšnojant arbatą atsakyti į visus rūpimus klausimus apie vaistažoles.
Vaistininkas Edvardas Kazlauskis
Vilmos Jankevičienės nuotraukos